Puiklapių aliejus (Calophyllum inophyllum)

Puiklapiai yra plačiašakiai visžaliai medžiai. Jų gimtine laikoma Rytų Afrika, pietinės Indijos pakrantės ir visa geografinė platuma iki Australijos. Šiais laikais jie plačiai auginami visoje atogrąžų juostoje, taip pat saulėtojoje Polinezijoje. Tvirti puiklapiai turi gražius lapus, du kartus per metus išskleidžia kvapius baltus žiedus, kurie veda apskritus riešutus, todėl dažniausiai auginami dėl savo dekoratyvumo.

Iš puiklapių riešutų spaudžiamas tirštas, tamsiai žalias aliejus, kuris nuo seno naudojamas tradicinėje medicinoje ir kosmetikoje. Puiklapių aliejus ypač gerai regeneruoja odą, gydo žaizdas ir naikina randus.

Puiklapių aliejus išgaunamas iš riešutų branduolių. Riešutai renkami rankomis ir džiovinami. Išlukštenti geltoni branduoliai paliekami dar 3–5 savaites džiūti. Džiūdami ir natūraliai oksiduodamiesi, branduoliai paruduoja ir palengva pradeda srūti tirštu, saldžiai kvepiančiu aliejumi. Jis surenkamas ir gaunamas riešutais kvepiantis, tirštas, tamsiai žalias produktas, nepaprastai malonus ir raminantis odą. Iš 100 kg riešutų gaunama apie 5 l aliejaus. Per metus iš vieno subrendusio medžio riešutų derliaus surenkama apie 11,7 kg aliejaus.

Natūralus puiklapių aliejus – viena veiksmingiausių gamtoje randamų regeneruojamųjų ir gydomųjų medžiagų. Jis gydo žaizdas, nudegimus, randus, bėrimus, pūslelinę, sudirgimą, uždegimą, skausmą, pažeistus kapiliarus.

Nors yra gana tirštas, puiklapių aliejus gana lengvai įsigeria į odą, greitina kraujo cirkuliaciją, bet nepalieka riebaus, blizgaus sluoksnio. Padeda esant sunkioms lėtinėms odos ligoms, tokioms kaip spuogai, egzema, žvynelinė, dermatitas, chirurginiai randai, nudegimai, opos, pūliniai, uždegimai, bėrimai ir pan. Taip pat gydo mikrotraumas ir mikroįtrūkimus.